čiukinėti

čiukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. pamažu vaikštinėti: Ji sena, turi laiko ir čiukinė́ja po pirkią Kkl. Ana visą laiką čiukinė́ja prie ligonies Švnč. Čiupinėk, čiukinė́k, bet nieko negausi Mrc. Nečiukinė́k, dukrele, aš jau nemiegu, tik tep sau užsimerkęs guliu Švnč.